Kas dovanos saulę, dovanos vėją,
pievos kvepiančius gėlių žiedus,
rasos lašą, kuris sidabru žibėjo –    
užverti keliai į gimtus kraštus.
Jie arti ir toli – nepriklauso nuo laiko
tėkmės tarsi glūdi bedugnė gili,
o tavoji esybė peržengt nebegalės...
Palaidotos viltys, jausmai:
išgirski tėviškės aidą tyloje –
praeities nesaugo jokie krantai –
liūdnas nerimas sielos gilumoje.
Stiprybė, prasmė peržengė ribas –
prabėgę metai nusinešė su savimi,               
sunku gydyti atsivėrusias žaizdas
ir tikėti likusia bejausme ateitimi.

2020 m.