Šį savaitgalį apokalipsė, gal tai bus didžiulis blyksnis,
Greit jame ištirpsta kūnai – paprasti, maži, galiūnai,
Greitai atsiskyrus siela lėks į ten, kur bus jai miela,
Ir suradus savo vietą, lauks kol atvažiuos karieta.
 
Gal  keliausime bolidais, tais tarpžvaigždiniais solidžiai,
Gal skraidysim su sparnais, tartum vasaros drugiai,
Ir tai bus nauja pradžia, kai aplenks skausmai, kančia,
Ir  gyvensime džiaugsme taikiai po dangaus skraiste.
 
Tegul bus toksai finalas, te viltis tarp mūsų ganos,
Vienas kitą apkabinę, lauksim tos naujos Tėvynės,
Ir laikydamies už rankų lauksim šitų fejerverkų,
O galbūt taip nenutiks ir pasaulis šis išliks.