O karžygy galingasai, laikai iškėlęs  kardą,
Per šimtmečius šuoliuoti likimo buvo lemta,
Kiek pergalių patirta, kiek mūšių atlaikyta,
Su šiuo ristūnu žirgu istorija kartų rašyta.
 
Kas suskaičiuos žaizdas ir prakaitą pralietą,
Kas suskaičiuos kelius, kur skausmui nėra vietos,
Nes už tavų pečių ir motina Tėvynė,
Nes už tavų pečių – brolis, sesuo, gimtinė.
 
Norim matyt Tave ir sveiką, ir vėl gyvą,
Mes su Tavim kartu visais gyvybės syvais
Taip tampriai sujungti taip tampriai suklijuoti,
Kad  joks laukinis priešas negali atsijoti.
 
Tad šviesk mus iš toli ir kvieski į vienybę,
Už tuos gražius namus, už meilę ir brolybę,
Ir mokyk kaip tvirtai laikyti rankoj kardą,
Už  tuos gražius laukus ir už tą gražią kalbą.