kai dūžta žodžiai
vėjas juos nešioja
raudas maldas
ir juoką krištolinį
skambantį tyloje
 
visi sukrito
į savas spalvas
Ir lekia kosmosu
kur laiko viesulas nuneš
 
šviesi jėga
galbūt
ir buvo mūsų Dievas
ką išmeldėm
tylėjom ir kalbėjom
 
gal amžinybė
tai tylus erdvėj skridimas
kur laukia pagrindiniai žodžiai
sugrįžę
iš Šventosios žemės piligrimais