Istodas, karo angelų rasės pradininkas, kartą nusikalto prieš savo dievą ir šis įtūžęs leido žaibą į angelą. Istodas pabiro į daugybę dalių, kurios nukrito į Pasaulį. Angelo kūnas pavirto žeme, kraujas – jūromis ir ežerais, kaulai – kalvomis, dantys – akmenimis. Iš plaukų išaugo miškai ir pievos, o iš pirštų ir blakstienų – pastatyta Istodo, žemyno, kuris susikūrė, siena.

Plati ir tvirta siena kadaise supo Istodą ir saugojo nuo išorinio pasaulio priešų, tačiau karalius Kabelardas, neva siekdamas draugiškų ir abipusiškai naudingų santykių, sugriovė sieną ir pradėjo prekybą su kitais žemynais, gabendamas ir taip švaistydamas ypatingąsias Istodo gėrybes svetur. Jas išgraibstyti troško visi, nes to, kas klestėjo Istodo žemyne, svetimšaliai iki tol net nebuvo regėję: nei sultingų vaisių, kuriuose pulsavo magija, nei žėrinčių kalnų kristalų, nei gamtos grožio ir stebuklingų gėlių. 

Pradingus sienai, istodiečiai susimaišė su žemynų žmonėmis ir sukūrė naujas puselfių rases. Deja, godus priešas tuo pasinaudojo ir įsiveržė į šventas bei taurias Istodo žemes, gviešdamasis viską užgrobti. Gindami savo namus, istodiečiai sugužėjo iš visų keturių krypčių: Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų – ir vieningai priešinosi vadovaujami legendinio karaliaus Starilijono, išmintingiausiojo ir garbingiausiojo elfo. Visi žemyno valdovai susivienijo ir nuožmiai kovėsi dėl savo tėvynės. Priešas buvo nugalėtas, tačiau Šiaurės karalienė mūšyje neteko savo vyro, paskutinio Prieblandos elfų atstovo. Taip istodiečių vienybė žlugo. Šiaurė kaltino pietinių žemių karalių Kabelardą dėl nugriautos sienos, pralieto elfų kraujo bei nusiaubtų žemių, todėl vėl atsiskyrė ir amžiams uždarė savo galingus vartus, kuriuos juosė pačios plačiausios sienos, bei prisiekė daugiau niekada jų neatverti. Taip pamažu atitolo ir kitos tautos, tad susidarė keturios atskiros Istodo karalystės:

Pietinė – Miškvasarės slėnis, Rytinė - Grynvikas, Vakarinė – Delmeras ir Šiaurinė Vinterdeilo tvirtovė.

_____________________________________________

Nuoširdžiai dėkoju tiems, kas skaitė ir skyrė savo laiko. 

Visgi, noriu pabrėžti, jog tai juodraštinis variantas, kuriuo siekiu „išrašyti" savo sugalvotą istoriją. Todėl, šiuo atveju, man labai svarbu nuoširdžios nuomonės bei kritika, kas galėtų padėti tobulėti taisant istoriją!

Šios istorijos idėja man šovė į galvą prieš dvejus metus, kuomet išgyvenau sunkų laikotarpį ir jaučiausi visiškai vieniša šiame pasaulyje. Todėl susikūriau savąjį. Taigi, šį tekstą skiriu visiems, kurie nori bent trumpam atitrūkti nuo varginančios realybės ir leisti sau negalvoti apie problemas. Pasinerkime į fantazijas kartu...