Ruduo atėjo pas mane,
Nesuprantu – kiti jį liečia, ima,
Dalinasi drėgna lapų skraiste,
Ir susigūžę vėją apkabina.

Ir kapsi mintys kaip dainų aidai,
Silpnus paguodžia, o stiprius pravirkdo,
Giliuos arimuos stirnų akis matai,
Lietus iš kiauro rėčio žemę girdo.

Ruduo – atėjo pas mane!
Voratinkliais išaudžia puošnų rūbą,
Ir lapuose, vingiuos rašysena marga
Keliai, kuriuose mano metai bėga, skuba....


2019-10-02
r.r.