Prarasta atmintis neprisimena nieko,
Nei kur kelias, nei šunkelio vingis,
Ir atėjo laikai, kai nežinom kada
Reikia juoktis, gyventi ar mirti.
 
Sujaukta atmintis atsirinkt nebegali,
Kas didvyris, kas niekšas, o kas išdavikas,
Pro visokias skyles ir visokias landas
Neteisybės, apgaulės gyvatėmis ritas.
 
Vėl sukilt, vėl kovot, bet prieš ką nežinai,
Lyg nematomas kabo virš mūsų pasaulis,
Ištrinta atmintis jam suteikia galias
Mus paverst neišmanėlių gauja.
 
Ar mes norim tokios ateities nežinios,
Holokaustas gyvenimui gali kartotis,
Tik gyva atmintis mums primins, kad mirtis
Būna kartais žiauri ir didžiausia besotė.