Alkanos studentiškos dienos. Eilutė klinikų valgykloje. Meniu žinomas mintinai, tai į jį nė nežvilgteriu. Ir nenorint girdžiu pokalbį man už nugaros – sodrūs vyriški balsai aptarinėja patiekalų kokybę, visi sutinka, kad tiesiog nėra ką valgyti, todėl reikia kažką daryti. Pasrėbę žilos burokynės ilgai neveši.
Įsiterpia naujas balsas – jei bus gera kokybė, studentams bus per brangu.
Keli balsai drauge – tegu jiems lieka tas pats, o gydytojams tegu duoda anksčiau. Tada studentus turėtų įleisti vėliau, kad  nevarvintų seilės į kepsnį žiūrėdami.
Juokas.
 
Kažkodėl man mintyse stoja vaizdas – pieva, baigę pradalgę vyrai nerkubėdami braukia gudėm per dalgių ašmenis ir šnekasi, aptarinėja, ko gaus pietums. Vyrai, stiprūs, linksmi, tikrai ne žila burokyne gyvi. Visaip buvo.
 
Nedrąsiai pagalvoju – daktarai ne pradalges varo... Nusinešdama padėklą dirsteliu į eilutę po manęs – taip, dauguma chirurgai. Srebiu savo burokynę ir mąstau, gal ir teisinga būtų. Tokie vyrai! Pavalgyti reikia.
 
Po kelių dienų toli dar nuo valgyklos koridoriuje pasijaučia nuostabūs kvapai, bet į valgyklą įleidžia tik personalą, studentai suglumę buriasi eilutėn, jiems  valanda vėliau.
Atsiremiu į sieną – aš amžinai alkana, o čia tas kvapas...
Įeinu su pirmaisias. Šį kartą žiūriu į meniu – nauji pavadinimai: naminiai kopūstai su šonkauliukais, cepelinai (tikrai naminiai), kepta antis, kažkokie nelietuviški kepsnių pavadinimai, kurių nė nežinau. Paskutinis patiekalas – žemaitiški blynai. Pigiausias ir, svarbiausia, aš jį žinau, tai ir pasiimu.
Kai įleidžia studentus, tų, daktariškų patiekalų, užtenka neilgam, nes tai tik likučiai, toliau vėl žila burokynė. Savaitę, o gal daugiau, studentai skuosdavo tekini visais koridoriais,  kad prie valgyklos durų atsidurtų su pirmaisiais po daktarų. Tai truko neilgai, ištuštėjo studentiškos piniginės. Žinoma, ne visų. Kitiems turėjo užtekti kvapo.
Gal sakysit, kad taip nebuvo? Išsigalvojau?
Buvo, tikrai buvo. Net tokie jie – rožiniai, jaunų dienų atsiminimai.
Kodėl šiandien, po šitiekos metų, tai atsiminiau? Tos kulinarijos laidos TV, po kelias kasdien. Alkanai tautai. Sotūs, apvalūs šefų veidai...