Pragydo gaidys iš ryto,
Dar miegant vištoms ant laktų,
Ir sieloj kažkas sušvito
Lyg prieš daugelį metų.

Kai žuvys pliuškenos upokšny,
Švytėjo aguonomis daržas,
Ugninės jurginų puokštės
Šildė kojas sužvarbusiam beržui.

Ir slenksčio akmuo, apdilęs
Nuo pėdų protėvių mano,
Gulėjo kantriai ir tyliai
Tarsi sargas prie namo.

O gaidys nepailsdamas gieda,
Gal graudulį nori nuvyti?
.... Jau beržui ašara rieda
Per skruostą,,nurausvintą ryto...