atėjo vasara
tik kūną šiurpulėliai tampo
kad mane nuogą ras
sukniubusį ant kampo

tos sankryžos
kur ateitis šakojasi
pamokslą dar išdroš
esmė visam kad kojose

tad bėgi bėgi
daiktų tiesų ar kažinkokio peno
jau dyla senka jėgos
ir tik viltis dar gena

kad bus galbūt
dar vasarų ir siela plykstels
dėl tavo nuogasčių pražūt
nė neišvydus tikslo

tos nuogąstys
tie nuogąsčiai kančia beribiai
kaip žvaigždės  nusagstys
naktis ir be derybų

kaip lietūs gels
kaip kilpa dusins
kaip baltos ašaros obels
prisiminimų gūsiuos