Prašiau pabūti, neskubėti,
Bet dingo pūkas danguje.
Akim sekiau jo baltą skėtį,
Svajojau skristi aš drauge...

Bet lemta nuolatos ilgėtis,
Norėti to, ko neturi.
Turbūt per mažas pūko skėtis,
Nugriūvu pievos vidury...

Pakvimpa žemuogėm ir kmynais
Ir šnara ausyse žolė.
O skruzdėlės takus išmynė –
Nėra blogai ir čia gulėt.

Sutemus lūpas padažysiu
Žiedais aguonų raudonais.
Rugiagėlių melsvumą visą
Sugersiu po akių vokais.

Ir brisiu šokt per dobilieną
Drauge su vasaros naktim.
Aš vieniša, mėnulis vienas –
Galės į porą mane imt...