Iškėlė jazminėlis žiedą,
Tokį viliojantį ir tokį kvapnų,
Atrodo, sutinki ne dieną,
Bet vėl grįžti į nakties sapną,
 
Kada dar sausį sapnavai,
Kad tai ne snaigės žemėn krinta,
O žydi tavo jazminai
Ir jų žiedais dangus nušvinta.
 
Gal ne lietum birželis lyja,
Ne jam svarbiausios ryto žaros,
Kai plaukia tvenkiniuos lelijos,
Bijūnai ryškius žiedus kelia.
 
Alyvos baigė svaigų šėlsmą,
Jaunystės ilgesį pasėjo,
Dabar prie vartų jazminėlis,
Birželio burtus mums atvėrė.
 
Kas dar gražiau papuoštų kelią
Tai basakojai vasarėlei,
Jeigu ne jazmino šakelė,
Šimtus baltų žiedų iškėlus.