mintyse dar ošiančią jūrą palydžiu
miledi liemeniu smėlio javai raižo
aukso palydėtą ornamentą tolyn
atskyrė mozė vandenų skiemenis
o čia man įeiti jei nemoku plaukti
vizginančiom kūno bangom
švyturį pasiekti
angelai gali atsukti tris minutes
ir pabučiuoti pasimatymus į šventuosius
neužkirto šaltos tuštumos vandeniai
neužgijęs pavasaris nuvalė dulkes
liemenės tarsi žievė spustelėjo
vaiko pasižaidimus įbraižo
jausmų kasetę tokias sirpias
žemuoges nuskynei atidainavau
spindulio laišką numojau lipnias
garbanas sniegučio vainiko
nepamečiau bet tai man buvo
gražiausia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2020-08-29 18:44:42
Puikus eilėraštis, pienėspūke! Skaičiau ir tyliai, ir garsiai. Nudžiugau, nustebau – prieš akis atsivėręs vaizdas toks sodrus ir gyvas.
Kurkite!