***

mintyse dar ošiančią jūrą palydžiu
miledi liemeniu smėlio javai raižo
aukso palydėtą ornamentą tolyn
atskyrė mozė vandenų skiemenis
o čia man įeiti jei nemoku plaukti
vizginančiom kūno bangom 
švyturį pasiekti 

angelai gali atsukti tris minutes
ir pabučiuoti pasimatymus į šventuosius
neužkirto šaltos tuštumos vandeniai
neužgijęs pavasaris nuvalė dulkes
liemenės tarsi žievė spustelėjo 
vaiko pasižaidimus įbraižo 
jausmų kasetę tokias sirpias 
žemuoges nuskynei atidainavau
spindulio laišką numojau lipnias
garbanas sniegučio vainiko 
nepamečiau bet tai man buvo
gražiausia
pienėspūkas

2020-06-07 13:14:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2020-08-29 18:44:42

Puikus eilėraštis, pienėspūke! Skaičiau ir tyliai, ir garsiai. Nudžiugau, nustebau – prieš akis atsivėręs vaizdas toks sodrus ir gyvas. 
Kurkite!