Atbuko mintys ir jausmai,
Kaskart sunkiau į viltį kopti –
Gilėja žaizdos, verias opos...
Kas bus toliau? Gal pavargau?

Dar ne, tik stengiuosi dažniau
Judėt pavėjui, ne prieš vėją,
Prisijaukinti skausmo gėlę,
Brist, kur sekliau, ne kur giliau...

Tik stengiuosi nebūt godi,
Turėti visko tiek, kiek reikia,
Nepavydėti ir nesmerkti,
Nekaupti nuosėdų širdy...

Tik stengiuosi pastumt save
Nepasiduot, neužsisklęsti,
Džiaugsmais dalintis, darbus tęsti...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Ar pavargau?  Dar ne... Dar ne!