Tau penkialapį suradau –
Siunčiu truputį laimės.
Nors ne žieduos jinai, tačiau
Su jais viltis ateina...
Ir toks saldumas jausmuose,
Lengva, minkšta ramybė.
Lakštingala kažkur šalia –
Suokimas širdį gnybia…
Pasilenkia tėkmėn Ventos
Gyvent ištroškęs gluosnis,
O vakarop – dangus žaibuos,
Lietus alyvą glostys...
Jos penkialapis delnuose –
Kvapni mažutė laimė.
Tikriausiai, visada šalia –
Neregima savaime.
2020 m. gegužės 25 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-27 12:56:28
Romantiškas bei jausmingas kūrinys su vilties gaidele.
Nesvarbu, kad laimė ne žieduose, tačiau svarbu neprarasti vilties jos ieškant bei reikia tvirtai tikėti, kad būtent penkialapyje slepiasi laimė ir ji nepraeis pro šalį.