Pavasaris delnais suplos,
Pakvies pašokti šiltas vėjas.
Per maža žydinčios dienos,
Kai visos spalvos žemėn liejas.

Sakyk, ar gali būt kitaip,
Kai užburia kvapu alyvos?
Pamirštame namo pareit –
Juk ir be miego širdys gyvos.

Kaštonų žvakėm pasišvies
Išėjęs paklajot mėnulis.
Žvelgs į pabirusias žvaigždes
Žvangučių pievoje prigulęs.

Kuždėsis gluosniai paupy
Ir lūpos švelniai glostys ausį.

Tie patys, bet kartu kiti
Žiedais gyvenimą nuprausim.