„Poetinės fotografijos - taip galima pavadinti vienus iš trumpiausių eilėraščių pasaulio poetinėje kūryboje - haiku. Haiku kaip blyksnis, kuriame atsispindi stiprus gamtos ir žmogaus ryšys. Haiku - tai poetiniai nesuskaičiuojamų gyvenimo akimirkų stopkadrai, kuriuose slypi gili gyvenimo filosofija. Patys japonai savo miniatiūrinę poezijos formą lygina su mažu langeliu, pro kurį pučia gaivus ir stiprus vandenyno vėjas; su mažomis žvaigždėmis, laikančiomis dangaus skliautą. „


Šis žanras, Japonijoje kilęs ir po visą Europą paplitęs, lengvas tarsi beveik nieko nesverianti kriauklytė ir kartu sunkus kaip laivo inkaras. Kodėl lengvas ir kartu sunkus vienu metu? Vienas olandų haiku poezijos gerbėjas puikiai atsakė į šį iš pirmo žvilgsnio sudėtingą klausimą. Pagal jį „ haiku poezijos jėga- pačioje poezijoje. Žmogaus protas dažnai būna per racionalus ir per tiesus, kad leistų kalbėti vidiniam balsui. Haiku rašomas širdimi, o ne protu. Haiku poetas tarsi išnyksta, o skaitytojas papildo kūrinį! „
Iš tiesų nelengva tai suvokti XXI amžiaus žmogui, kurio proto spiralė taip greitai sukasi, o gyvenimo tempas lyg botagu vejamas lenktynių žirgas, jog jausmui dažnai nelieka vietos. Skaitytojas ištroškęs filosofinių vingrybių poezijoje, tačiau haiku filosofija gan paprasta, sutalpinta gamtos vienybės bei harmonijos grožio sąskambyje su visata. Tai harmonijos pajutimas visame kame ir tam nereikia įmantrių metaforų, įspūdingų gilių minčių, prie kurių taip pripratę europiečiai, vedami racionalaus proto. Jeigu jau prakalbome apie filosofiją, reikia paminėti, kad didelę reikšmę žanro formavimuisi turėjo cen-budizmo filosofija, kurią įnešė į haiku žanrą Bašio Macuo (1644-1694) - žymiausias Japonijos haiku poetas. Savo poezijoje Bašio stengėsi parodyti, kad kiekvienas gyvenimo akimirksnis yra be galo svarbus ir brangus mažame gyvenime jaučiamas didžiojo gyvenimo alsavimas.
Japonų poetai savaime turi tą budistinį mielaširdingumą, žemiškoje egzistencijoje, kurį perneša į savo haiku kūrinius.

Dar yra keletas estetinių haiku principų, tokių kaip
    sabi - „amžina kosminė vienatvė“,
    jugen - pagarbus žvilgsnis į neišsakomą daiktų esmę,
    vabi - grožio paprastumo pajautimas…
Tačiau vėlyvieji haiku kūrėjai nebesilaiko beatodairiškai įsikibę šių rėmų.

Geriausius haiku vienija skaidri nuotaika, ryšys tarp amžinybės ir akimirkos, begalybės ir detalės, kurios visgi yra neišvengiamai susijusios. Sakoma, jog geri haiku turi būti tarsi neužbaigti, - skaitytojas iš intuicijos atkurs pilną prasmę, įsigyvenęs su haiku, pajutęs vidumi subtiliąją užuominą keliose eilutėse. Minimalizmo dozė haiku žanre nereiškia siaurumo, o atvirkščiai plačiai išskleidžia grožio sparnus į visatą. Todėl haiku skaitomi vidinėje tyloje, kada ramybės pilna siela sugeria poeto potėpius, o skaitytojas toliau nusineša į savo vaizdinių bei pajautos ežerą.
Štai keletas haiku pasigrožėjimui:



Gonsui Ikeniši

Nurimo pamažu
Rudens žvarbioji vėtra.
Tik jūra šniokščia


Bašio Macuo

Išeina pavasaris.
Paukščiai verkia, ašaros
Žuvų akyse

Neverk, mažasis kokone,
Drugeliu virsti neleis
Vėjas žvarbusis rudeninis


Senna Mikami

Paukštis
Virš tuščių laukų
Man pakeleivis

Ransecu

Slyva pražydo!
Žiedas, vėl žiedas. Ir vėl...
Tai šiltumas naktų! Balta chrizantema,
Geltona, kita - nenusakoma,
Ana - negyva

(pastarieji haiku iš knygos „Drugelis sniege“).


Japonija randasi priešingame žemės rutulio polyje ne tik fizine prasme, bet tuo pačiu japonų gyvenimo suvokimas priešingas europietiškajam. Be to japonų kalba kaip ir lietuvių kalba neturi artikelių, kuriuos turi germanų grupės kalbos. Todėl haiku išversti į kitą kalbą nėra taip paprasta. Juk vertimas turi ne tik atspindėti kūrinio dvasią, nuotaiką, poetinę išraišką, tarsi muzikinę tonaciją, bet dargi sutilpti į tikslius skiemenų rėmus. Kai kurie skeptikai europiečiai poetai nepripažįsta haiku vertimų. Neva pagal juos, tik originalo kalba haiku pripažįstamas, nes pvz. japonų kalba sukurtas kūrinys talpina daug daugiau negu tą galėtų padaryti į lietuvių kalbą verstas haiku. Norėčiau paprieštarauti šiems europiečių skeptikams. Knyga „Drugelis sniege“ išsklaido visas abejones. Čia išverstieji haiku tobuli. Jų spindesys, išvertus į lietuvių kalbą jokiu būdu nenublanksta, o savitai sužiba.

Niekas negali paneigti-Europoje plačiai paplitusio haiku žanro klestėjimo. Tą patvirtina begalės poetinių internetinių svetainių, kuriose puikuojasi žavūs haiku kūriniai; knygynuose- nuostabiausi haiku rinkiniai, meninė fotografija jungiama su haiku poezija stebina dviejų menų darna ir t. t. Greta japonų poezijos Europoje vis stipriau veši ir budistinė gyvenimo filosofija. Į materijos iliuzijų pasaulį įklimpę europiečiai vis dažniau ima dairytis laimės ir ją randa mažučiuose gyvenimo stebukluose: tokiuose kaip pumpuro išsiskleidimo stebėjimas, vėjo šlamesio pajautimas, gėrėjimasis lietaus preliudija ir t. t.

Pateikiu savo kurtą ir verstą haiku į olandų kalbą. Verčiant į germanų grupės kalbą, susidūriau su artikeliais bei lietuvių kalbos platumu lyginant su olandų kalba. Tačiau gera šlifuoti vertimą. Jautiesi it skobtum iš medžio skulbtūrėlę. Drožlė po drožlės, žodis po žodžio ir lietuviškai kurtas haiku prakalba olandiškai, bet su ta pačia misija- momento žavesio perteikimas skaitytojui.



Ledinė lytis
nuplukdė gulbių tylą
į pavasarį
-----

het smeltende ijs
dreef de zwanen stilte de
nieuwe lente in


Skaitytojams gal būt bus paranku, tad pateikiu kelis europietiškų tinklalapių haiku linkus:


http: //www. haiku-feelings. nl/
http: //www. zenonderdedom. nl/pages/txtindex. htm
http: //www. toyomasu. com/haiku/





naudota medžiaga:
www. gedichten. nl
http: //snobo. puslapiai. lt/haiku/haiku1. htm
http: //www. snobo. puslapiai. lt/haiku/haiku. htm
J. van Tooren knyga (olandų kalba) „Haiku. Jaunatis“ 1973 m. Nyderlandų leidykla, Amsterdamas (olandų kalba)