Kaštonų žvakės po sniegu –
Žiema susisapnavo,
O aš vis tiek einu einu
Paskui svajonę savo.
 
Be kelio, be jokių takų
Į aidą balso tavo,
Užpusto vėl baltai tegu
Sparnuotus vėjus mano.
 
Nurims, nuščius, ir vėl tyka
Tegu žingsniuos per laiką,
Ji atsimins sapne kai ką –
Mane už rankos laiko
 
Ir vedasi balta taika
Per sujauktis it vaiką.