Pakrantės ievai

 
Ieva, ievužėle, motule šlaitų,
Su nuometu baltu, žaliu vainiku,
Pastovėti šalia vėl mane vadini,
Saldesniu net už vyną kvapu svaigini.
 
Argi būtų pavasaris mums be tavęs,
Jei neklotum taip dosniai lengvo rūko skraistes,
Neprimintum:
 — Žmogau, palūkėki, pažvelki aplink,
Prie baltojo žiedo minutei palink.
 
Pavasaris greitas, jo žirgelis eiklus,
Nušuoliuos ir paliks supti vėjui lapus,
Gal gegutė užklys, gal lakštutė giedos
Apie ievą, ievužę be skarelės baltos.
 
Tu toli nuo namų, nuo darželio gėlių
Ir nuo sodo vyšnelių, obelėlių senų,
Tik nebūtų puošni, taip graži Lietuva,
Jeigu upių krantuos nepražystų ieva.
 ...............................................
Švęsim Motinos dieną, joms nešim gėlių,
Atvežtų, nupirktų, savo rankom skintų.
Tik tu už gėles daug mielesnė, sava —
Esi apsigobus motulės skara.
skroblas

2020-05-02 15:48:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-05-07 11:45:46

Lyriškas kūrinys, kuriame juntama didelė meilė gamtai.