Mieste jau švinta
Tu dar ten –
Rašai receptą į gyvenimą.
Išdalini sapnus vaikam,
Susirenki iš tėčių nerimą.
Mamom – kelis lašus vilties,
Seneliam – atmintį po galvą.

Kaip, Daktare, tu pats jauties,
Dėl ko tau šiandien širdį skauda?..

Mieste pavasaris,
Matai? –
Kaštonai žydi ir alyvos,
O tu už sienų, kur baltais
Chalatais žmonės – žmones gydo.

Ak, Daktare, kaip pats laikais?
Taip ir nematęs žydint slyvų...

Mieste prisnigo –
Tu ramus,
Skaičiuoji pulsą per minutę,
O vietoj kelio į namus
Renkies Dievu ligoniui būti.
Ir laiką būsimą žadėt,
Pavasarį žadėti žalią...

Pavargęs tu šiandien šiek tiek,
Bet nuo vilties tavosios gera...