Užpustyk, vėjau, mano mintis,
Užpustyk mane visą.
Kada nei lopinėlio neliks,
Į smėlyną pavirsiu...

Vienoj pusėje jūra banguos,
Kitoje – oš pušynai.
Neaprėpt akimis pabaigos – 
Kur jinai nieks nežino…

Dvi žuvėdros lėtai išpėduos,
Nesuprantamą laišką
Ant įkaitosios mano kaktos
Kur sapnai naktį vaikšto…

Kada saulė nuraudusi skęs,
Kad ryte vėl pakirstų,
Parsineški truputį manęs
Delnuose ir tarp pirštų...