Santrauka:
Kažkur prieš 3 metus, kai dar tėtis buvo gyvas, paklausiau jo, ar norėtų kad įkelčiau ir jo poeziją į žaliąžolę ir jis atsakė- taip.
Po to buvau užmiršęs tą mūsų pokalbį... O dabar prisiminiau.
Taigi nors dabar įkeliu jo eilėraštį skirtą jau anksčiau už jį iškeliavusiai anapilin mamai...
Išėjai tu visai netikėtai,
Neištarus – sudie, išeinu...
Sausio dienai švytint saulėtai,
Miegant žemei užklotai sniegu.
Praeity liko gyvenimo kelias,
Mūsų meilė jaunystės šviesi,
Džiaugsmas būti kartu su vaikeliais,
Kol padėt jiems gyventi gali.
Praeity liko dainos dainuotos,
Tavo negalios kančia sunki,
Atminty skamba giesmės giedotos,
Artimųjų rauda liūdesy...
Aš ilgiuosi tavęs, miela Benute,
Ašarėlės man temdo akis...
Naktimis prie uždegtos žvakutės
Laukiu sielos tavos – gal sugrįš...
Vytautas Trinskis
2017
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-04-08 13:04:06
Giliai išjaustos eilės.