Ir Mozė seniai nebevaikšto,
Basomis šaligatviu tylinčiu
Ir nebegaudo kurapkų už uodegų,
O kryptys, iš padilbų pastebėtos
Pavirto ženklais nesuprantamais.
Dabar jis tik kopose,
Išgliaudytomis raidėmis
Rašo neiškalbingus laiškus,
Pašonėje lydosi jonų karalysčių auksas.
Taip pietums akmuo išskaldo dar vieną valandą,
Suvalgo. Drobe žuvų mirusių šluostos
Likusius trupinius,
Sekundės ant akmens suropoja-
Dar vienas vakaras.