Lėk šalin, juodas paukšti, te pumpurai sprogsta,
Tegul skleidžiasi lapai žali.
Parskridę gandrai lai pavasario šokį
Gandralizdy šoka linksmi.
 
Negąsdink žmogaus, kiek darbelių jo laukia,
Greitai dirvos pradžiūvusios kvies —
Sėsk ant žirgo plieninio ir joki į lauką,
Darbščiom rankomis grumstą paliesk.
 
Prie upelio saulėkaitoj žydi šalpusnis,
Pilnas miškas žibuoklių žiedų,
Pakraštėly prie jų prisiglaudusios plukės,
Tyliai kalbasi su žilvičiu.
............................................
Lėk šalin, juodas paukšti, greitai šventos Velykos,
Sklis per Žemę varpų gaudesys —
Tamsios negandos krito, visos jos išsklaidytos,
Po mirties prisikėlė Viltis.