Santrauka:
Justinui Marcinkevičiui
Mes kalti,
Kad jis jautėsi kaltas...
Piktavalių pastumtas,
Apspjautas,
Kantriai nešė
Lietuvos kryžių.
Mes apginti jo
Nesiryžom –
Abejingi
Pro šalį ėjom,
Kai reikėjo užtarti –
Tylėjom,
Kai reikėjo tylėti –
Šaukėm,
Avinų bandoje,
Lyg paklaikę...
Atmintis –
Vėjo gūsis šaltas,
Mes kalti,
Kad jis jautėsi kaltas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-03-13 10:05:01
Mes, esam ne tie "mes", kurie apjuodinom Poetą...
Mintis verta pamąstymo.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-03-12 21:56:54
Graži minčių raiška.
Pritariu Baltajai Varnelei. Kad nebuvo palaikytas solistas Vaclovas Daunoras, tai taip.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-03-12 17:57:41
Ne su viskuo sutinku, nebuvome avinų bandoje, o kad tylėjome - tiesa.
Tiesą sakant, ką galėjome padaryti, kai buvo taburetė virš galvos?
Šis Žmogus visada buvo gerbiamas ir mylimas ir atmintis apie Jį
ne šaltas vėjo gūsis. Čia diskusija apie Poetą, o tamstos mintys
puikiai sudėtos.