Iš toli mano vėjai
Žinią po pievą nešios,
Iš toli mano saulė
Žiūrės į tave:

Į tave, mano dieve;
Į tave, mano angele;
Mano žvaigžde nakties
Ten, kur būta širdies,

Būta laisvės, laukinio gyvenimo,
Miražo mano ryto negyvo...
Mano vėjai žinią
Pievoje pametė;

Ką pranešti norėjo
Iš toli jie atskrieję?
Mano saulė žiūrėjo,
Kaip rasa gėrė žemę,

Ten, kur būta širdies
Mano angelas įžiebė
Žvaigždę nakties –
Nepagausit – aš su vėjais išskriesiu.