Kažkas toks didelis paliko žemę –
Gal saulė, žvaigždės, gal naktis?
Todėl, matyt, skliautai sutemę,
Ir prošvaisčių todėl mums nematyt?
Galbūt todėl ir visa lemia
Ne žmogiška menka būtis,
Kažkas didesnis mūsų laimę semia,
Ir širdis mūsų baltas angelas lankys.
Jos kartais virpa, kartais plaka
Garsiau už būgnus, trimitus,
Jos kartais krinta kryžiumi ant tako,
Jos meldžiasi už mylinčius visus.
Jos kartais rėkia, kartais sako
Garsiau už balsą ir žodžius...