Džiaugiuos, kad niekam nebekliūsiu,
Ir neužimsiu svetimos kėdės.
Nors liūdna bus tikrai be Jūsų...
Bet ir smagu - nieks nerūpės.
Kirmyt galėsiu kiaurą dieną,
Velniop pasiųst, jei kas užklius.
Ganyt vištas, džiovinti šieną,
Keiksnot vadus ir vadukus.
Bėgioti ristele kas rytą,
Rašyt eilėraščius...Uogaut.
Arba ničnieko nedaryti -
Į viską viską nusispjaut.
Ir laukti dieną, laukti naktį,
Kada į pragarą pakvies,
Kur ne liežuviais bobos plakti -
Velniai bizūnais lupt galės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2006-12-12 01:18:12
O gal atgal pakvies po metų,
Alga tada tikrai didės.
Aš išdidumo būsiu reto,
Ir pailsėjęs iš širdies...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-12-11 22:25:53
tikrai linksmas, o pragare manau, susirinks nebloga kompanija :-))))))
Anonimas
Sukurta: 2006-12-11 18:02:12
Išeit į pensiją nešposas -
Čia jums ne nusišvilpt prieš vėją!
Juk gaila, kad laivai švartuosis,
Tik pakeliui į epogėjų.
Vartotojas (-a): Patefonas
Sukurta: 2006-12-11 17:19:19
Ko gero velnio bizūno reikia mažiau bijoti. O pats, Tamsta, tiek prisigriešijęs esi, kad pabaigoje taip pesimistiškai? :)