Nebėra apie ką nė rašyti,
Lesa žodžius žali vanagai,
O kiek daug jų ėmė skraidyti,
Nesugaudo jų jokie tinklai.
 
Jei galėtų, išlestų net smegenis,
Ir sutryptų gėles su purvu,
Kloja kelią kurčiam ir neregiui
Apgaulinga savo tiesa.
 
Kaip atskirti, kas tikra, netikra,
Kuo vertėtų tikėt, o ko vengt,
Tas, kas žino išgyvenimo kainą,
Tam reikėtų žemai nusilenkt.
 
Kiek daug metodų, formulių,
Seka krizė viena po kitos,
Išgyvenimo kainai pakilus,
Bėga tautos viena nuo kitos.
 
Badas, karas, visokie virusai,
Baimės akys stėro languos,
Miršta tūkstančiais moterys, vyrai,
Net mažyčiai vaikai vystykluos.
 
Ir tik tas, kas mokės suvaldyti
Tuos visus nesėkmingus srautus,
Mums visiems jis turės pasakyti,
Kad gyventumėt jūs, pasiruošus esu.