Santrauka:
Palesina. Paskui nušauna. Ir gailėtis jau būna per vėlu...
Rūkas.
Praskrenda antis –
Žinau nepakėlus galvos.
Nutūps,
Žmogaus trupinius rankios.
Paskui ją žmogus sumedžios.
Gulės
Žolėje atsimerkus,
Į dangų įsmeigus akis.
Pakils
Virš vandens saulės lankas,
Tik paukštis šviesos nematys.
Dažys
Raudonai upę vakaras,
Vanduo nutekės
Kraujas – ne.
Stovės
Vidur liepto sušlapęs
Žmogus,
Su širdies kiauryme...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-01-30 17:17:46
Prasmingos eilės.
Prisiminiau kitą eilėraštį. Tai V. Giedros.
... Ir skrido paukštė viršum jo jauna-
Žmogus pakėlė galvą ir pamatė
Pasigėrėjo jos skambia daina,
Paskui...dvivamzdį įrėmė į petį.
Nukrito paukštė išplėstais sparnais
Į meldų glėbį krūtine kraujuota
Ir su šūviu nuskriejus vandenais
Nutilo jos daina neišdainuta...
V. Giedra
Quo vadis?
Kyla tiktai vienas klausimas: "Kokias vertybes paliksime ateinančioms kartoms?"