Tokia tad ši kelionė – 
Vis gundanti išeiti už ribos,
Kol ima rodytis, jog sienos arba oda spaudžia,
Nors mainos giesmės kasdienos raibos,
Bet dirigentais jaučiasi padaužos.
Ir aš einu iš žodžių į spalvas – 
Sudėtingesnis, naujas šis žaidimas.
Nė nežinau, ką siekiu rast, o ką – užkast,
Ir gal nusidedu dažus tik sugadinus,
Bet piešdama jausmus aš gyvenu – 
Šypsausi, džiūgauju lyg koks vabzdys gegužy,
Išsiblandau iš neramių sapnų,
Lukštai prasiveria ir veiksmas plėšia gūžį,
Ir aš skleidžiuos – tepu, braukau, taškau,
Kol lakštai, drobės ir kol jėgos baigias..
Tokia kelionė – per save, ne sau,
Toks tas liepsnojimas, pajutus, jog jis baigias.