Pamėgau būti mylima.
Galiu net pasirinkti,
Kam leist save mylėti, o kam ne.
Štai čia ir kyla dilema:
Prašaut pro šalį – reikia neskubėti.

Sakysit, aš ironizuoju.
Bet tai teisybė, tai tiesa.
Pati save aš kritikuoju,
Na, truputėlį ir tave.

Matau save aš kaip per stiklą,
Tavęs, deja aš nematau.
Čia matomas tik mano kūnas, 
Apvalios formos kaip žinia.

Bet mintys – tokios plonos gijos,
Tik jos priklauso man vienai.
Savęs mintim juk neapgausi
Ir nesužeisi taip giliai.
Mintim save gali paglostyt, 
Ir jos priklauso man vienai...