Tai Tu pasaulį šitą palikai
Kaip žaislą vėjų valioj,
Žiema nukirps medžius plikai,
Sapnuos jie saldžiai lają žalią.
Tai Tu mus saujoje laikei
Mažus ir didelius pakėlęs.
Ar bus kiti, be rūpesčių, laikai,
Mūs Tėve, Kunige, Rūpintojėli.
Suklaupsim tąsyk kaip bažnyčioj
Gal melsti, barti, atgailaut
Kaip protėviai baltais trinyčiais
Malonės ir taikos maldaut...
Mes šimtmečiais vis buvom šičia.
O be Tavęs ar žemėj visa augs?