Dėka tarkuotojų bus vargiai prie genties tau prisiglaust lengviau,
Net iš savęs jei paprasčiau varvėti.
Būtis kaip vaisių nokų stengiasi be išimties visus išspaust.
Sunku nekęsti, bet nelengva ir mylėti.
Tau rinktis – 
Būsi kalnas ar duobė,
Silpnesnį skriausi ar jį paglobosi.
Ką užgiedosi kraujas kai atvės?
Ar garbę keisi į riebesnę košę?
Klaustukas dilgsi kaip akmuo bate,
O tam, kurs mąsto, poilsio neduota.
Pasaulis maldamas į dulkes leis pažint save,
Nes gyvas kraujas – 
Vienas nemeluotas.
Lai žodžių kevalai be branduolių nesprūs.
Sutik bent vieną, kurs pažino Dievą,
Iki be valios žirsi į lašus,
Kurie susigeria, atgimsta ir vėl bėga.