Neskaityti laiškai dar laukia,
Bent jų vieną išleisk į šviesą.
Ir liūdėti neverta, drauge,
Tik išgirsk, išklausyki tiesą.
 
Šitiek metų prabėgo veltui
Užrakinti į tamsų stalčių
Lyg sidabro varpeliai belstųs,
Lyg balandžiai plasnotų laisvėn.
 
Gal įstengsi dabar atleisti
Už neramią jaunystės klaidą,
Ir likimas nustojęs žaisti
Papuoš ašara tavo veidą.
 
Neskaityti laiškai dar laukia,
Bent jų vieną išleisk į šviesą...