Šiąnakt, kai vertėsi naktis į dieną,
Tamsa į šviesą,
Supratau – vis viena,
Kokia bebūtų ateitis,
Į ją teks eiti vienai.
Stebuklas tai, kad susitikom,
Kad trumpą laiko atkarpėlę
Pabuvom pakeleiviai
Laike ir žemiškuos takuos
Į vieną vieškelį suėję,
Viena daina aidėję
Ir viena aimana išsakę sielvartą,
Ir svetimą, ir savą,
Mes vėl akimirką kiekvieną
Išsivaikštom
Viens kito nepažinę
Tik manom, kad mylėję,
Tik manom, kad nekentę,
O iš tiesų – viens kito nepažinę,
Tikėję,
Kad saulė danguje viena.
Pažvelkim į naktinį dangų –
Juk ten jų milijardai,
Tik mums vis negana –
Žėruoja fejerverkai,
O laikas eina,
Mes išsivaikštom vėlei,
Negrįžtamai,
Po vieną,
Nė neįsižiūrėję,
Kas šalia…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2020-01-03 10:02:25
Pažinimas kitime kažin ar įmanomas, nes kartais labai artimi ima keistis į skirtingas puses...Juk veidrodis parodo, kad ir patys, pažinti geidę, savęs nebepažįsta...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2020-01-03 09:29:38
Kaip visada, Jūsų eilės labai iškalbingos, negali nesuklusti dėl paviršutiniškos tikrovės, požiūrio, skubos, vienatvės.
… Išsivaikštom
Viens kito nepažinę…
Kita vertus, susiduri ir su šia tiesa – Pažinti žmones apskritai yra lengviau negu pažinti vieną žmogų. (Fransua de la Rošfukas)
Kaip tik pasvarstymui kai vertėsi naktis į dieną,
Tamsa į šviesą… Prasmingas laikas ir pavadinimas.