Prie kelio, medyje
Tupi paukštė ir gieda,
O pro šalį
Gyvenimas rieda.
Toks jaunutis,
Dar visai
žalias,
Jį vilioja
Nežinomas kelias -
Nauji posūkiai,
Sankryžos, vėjai...
Gyvenimas
Nudulkėjo
Nei akimirkai
Nesustojęs,
Už giesmelę
Nepadėkojęs.
Jos tikriausiai
Net negirdėjo,
Nes per kliūtis
Į tikslą skubėjo -
Pasivyti savąją lemtį...
- - - - - - - - - - - - - - - -
Ir neliko laiko
Gyventi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-31 15:16:38
Nuotaikingas kūrinėlis,taiklus pastebėjimas.
Mes visą gyvenimą lekiame, tarsi bėgtume maratoną ir galiausiai pamatome, kad veltui bėgome: prizai neskirti už greitį, nieko nepavijome, o nuostoliai nemaži, nes praradome daug džiaugsmų.
Su artėjančiais!