Tai juoduma nakties
Be angelo, be sniego,
Kas ranką man išties,
Kai nieko nebelieka.
Tik dar kažko šaukies –
Gal draugo, o gal Dievo,
Gal kas savęsp pakvies
Per sapną, o gal miegą.
Prašau tavęs ateit
Atodūsiu, šešėliu,
Pajust kip saulę leisk
Akių giliausią mėlį.
Sparnus skraidyt išskleis
Kaip paukštis mano siela.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-30 17:40:32
Mes kartais keliaujame per gyvenimą, tarsi kapanojamės negailestingoje jūroje, įsikibę vilties,tarsi eldijos, kad štai štai ir po mūsų langais sužydės alyvos. Viltis - mūsų amžinasis variklis, kuris neleidžia nuleisti galvos ir sugniūžti.