Atkarpa mano minties,
mano širdies atplaiša.
Dar nesakyk sudie,
dar neišeik pro duris.
Lyja iš debesies, kur
mūs abiejų kelio darna
ir jausmų gaji sumaištis.
Aplink šitiek šviesos
dviems pasauliams kartu.
Bet vis tiek vieniša rytą
žvilga nakties rasa
ir nubėga į grindinio
varganą įtrūkį.
Mirusi magija mano minties,
mano širdies skurdi atplaiša.
Sapnai sužadina viltį.
Du pasauliai greta,
viens prie kito priglus,
šilumos godžiai išsiilgę.
Tik nesakyk skubomis sudie.
Neišeik, atsainiai
užtrenkdamas duris į
būsimą bendrą rytdieną.
Nepalik valkatauti mano minties,
elgetauti mano širdies.
Nesakyk sudie.
Išgryninsiu savo jausmus,
nuglūdinsiu savo varganą mintį
namų slenksčio galia.
Neišeik iš mano lemties.
Neišeik iš mano rytdienos.

2019 gruodis
nemiros.wordpress.com