Pasistenkim užmiršt apie gruodį,
Taip sakau, nors pati jį jaučiu.
Dar toli, bet jo kvapą užuodžiu,
Šaltą dvelksmą ledinių širdžių.
Ar mes galim dabar patikėti,
Kad sustings bėgęs kraujas
Ir upės tekėti nustos.
Ar mes galim užmiršt apie valią tvėrėjo,
Niekada iš galvos neišimt šių minčių.
Pasidžiauk, kai pavasaris pumpurus krauna,
kada vasara skęsta žieduos,
Pasidžiauk, kai perkūnijos trankos,
Kada lietūs pagirdo medžius.
Kai gimiau, nežinojau aš nieko,
Kaip ir tu, ir visi, kurie gims,
Kartais rodos, nereikia gal nieko,
Šaltas gruodas kai mintį atgins.
Pasistenkim užmiršt apie gruodį,
Taip sakau, nors jis šaltį į širdis atgins.

2018-03-19