Oi gražiai
giedojo choras
į begarsę miesto tylą.
Pakerėti
jų dviprasmio balso
mūrai po truputį
yra, skyla.
Oi gražiai
dainavo žmonės
apie margą Žemės raštą.
Apie šulinį su svirtimi,
apie paslaptingą gojų,
užkerėtą laimei laumių
šventą naktį.

Pakelės vaikai
iš tyko
glaudė, glostė
vienas kitą.
Veltui susibūrė draugėn
saugot paskutinį
smilkstantį šiluma degtuką.
Pernelyg toli tas gojus,
laumių užkerėtas laimei.
Nupilkėjęs liūdi
buvęs margas Žemės raštas.

2019