Susvetimėjimas
lyg kryžius įbestas į vidurį tarp
iškankintų miesto mūrų.
Aušrų ir vakarų laužai tik
horizonte ryškiai
trumpąja meile dega.
O dieną viskas pelenai.
Susirenku iš vėjo švilpesio,
iš paukščio virpesio sparnais
tą vientisą, be padalų,
be skirsnių, tikėjimą
po nuskaustais rudens klevais:
Gyvi širdies šventi jausmai.
Po uždelstos nakties gyvenimas
pakvimpa sodo mirtomis
suartėjimo ar iškeliavimo svetur
vardan.

2019