Ateik rudens taku, kaip tą pavasarį,
Į mano žalią slėnį.
Spindės tau deimantais rytinės rasos
Ant smilgų pasikėlę.
 
Nepyk, jei nesutiks ramunės,
Bus dobilai nuvytę...
Ruduo ruduo — tai ne gegužis,
Kai pienės auksu žydi.
 
Bet ir dabar, kai saulė ilsis,
Vos retkarčiais nušvinta,
Ilgėtis meilės paslaptingos
Juk žmogui neužginta.
 
Tegul šnarės nukritę lapai
Ne rudeninę skriaudą,
O pasaką, kaip juoda žemė
Visus prie savęs glaudžia.
 ......................................
Ateik rudens taku, kaip tą pavasarį,
Į mano žalią slėnį.
Spindės tau deimantais rytinės rasos
Ant smilgų pasikėlę.