Tetvyro ilgesys laike.
Maldytas, bet nesuvaldytas.
Skandintas. Ir ne tik džiaugsme.
Jaukintas. Bet nenukankintas.

Taip voromis žingsniuoja apžavai.
Tarytum voverės šakom.
                   Tai čia. Liuokt šičia.
Lyg užbūrimo ratas nejučiom.
Uždaro išėjimą – išeitis į tikslą.

Bažnyčioj apleistoj susirenka krankliai.
Skvernais juodais apkloja kuorus.
O pamiškėj, parimę lyg stabai
Nudžiūvę medžiai
         Jau nebemintija metų godų.

Teplaikstos liepsnos danguose,
Įžiebtos sielos aido blyksnio.
O pievos pakrašty, ramiam upės
                                         virsme,
Gagena žąsys, saulei vandenyse
                               tviskant.