Padainuok dainelę, skrajūne paukšteli,
Taip suspaudė širdį vienai paliktai,
Ir tebus lengvutė ta skambi dainelė,
Nes manojoj sieloj vieni grauduliai.

Tuos, kuriuos mylėjau ir be galo myliu,
Už mūrinės sienos ir už vandenų,
Jei galėčiau, eičiau tūkstančius mylių,
Jei galėčiau, plaukčiau mylias vandenų.

Surakintos rankos, surakintos kojos,
Ir užstrigęs šauksmas kažkur erdvėje,
Ir tiktai išgirdo tie, kurie jau laukia
Tikro teisingumo savo kančiose.

Padainuok dainelę, skrajūne paukšteli,
Apie žydrą dangų ir saulę jame,
Kaip gyvena žmonės, ką jie šiandien mena,
Gal laikai kitokie ir daina kita.