Kokia laimė turėti namą,
Nediduką su rožiniu stogu,
Po palange sulfinijos žydi,
Ir grožiuos jos žiedais iš tolo.
 
Kai pavargus įžengsiu į  vidų
Ir pamerksiu gėles ant stalo,
Namuose bus didelė šventė
Ir skambės sugrįžtuvių varpelis.
 
 Kokia laisvė, kokia ramybė,
Čia juk mano veikimo laukas,
Kiekviena kertelė myli,
Kiekviena kertelė laukia.
 
Kaip galėčiau būt nedėkinga
Už šį gražų namų pasaulėlį,
Aš šiandiena labai turtinga,
Nebijau nei lietaus, nei vėjo.
 
Kiekvienam, kuris šiandien nakvoja,
Gal Paryžiaus, gal Londono gatvėj,
Neaplenkia viltis, išsipildo svajonė 
Ir pavyksta namus atrasti.
 
Bus diena, kai keisis pasaulis,
Vėl sugrįš jėga ir svajonės,
Ir viltis, kad  gali pastatyti
Savo namą su rožiniu stogu.