Nubėgo... lietus
takeliu pro namus,
kur šypsos beržas,
rudens darganų
jausmuose sulėtintas.
Eisiu neskubriu žingsniu
paskui nubėgantį lietų.
Manęs sumažėjo, baugu,
ligi dulkės kampe,
kur nepasiekia
skubantys lietūs.

Nubėgo lietus
per balzganą mano rudenį.
Išbučiavo lašais
mano gyvasties pėdas.
Duonos trupinys grindinio
plyšyje su kvapu ajerų.
Ar kam dar rūpi?...

2019