Seniai pažįstamas ir balsas,
Ir žodžiai žinomi seniai.
Jie paprasti, šilti ir skalsūs –
Juk juos su meile dalinai...
Po paskutiniojo skambučio
Praėjo pusmetis... Tačiau
Atgijo žodžiai du:
jei būtum...–
Girdėjau juos ir daug anksčiau.
Neskambinai. Ir aš tylėjau.
Ruošiaus, bet buvo nedrąsu:
Ar atsiliepsi, kol dar vėjas
Neverčia sakinių melu?..
Ar vėl sakysi: Raganėle,
(Juk mano vardas panašus!)
Meni, kai obuolys kabėjo,
Net jo nedalinai perpus?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...