Ir kas joms šaltis, kas šalnelė,
Jei Nemunas globoja.
Atsirita vilnis, bangelė,
Joms ramunėlės moja.
 
Kai buvo karšta, negailėjo
Gilusis vandenėlio.
Žydėjo lankos ir žaliavo
Net ir karklai ant smėlio.
 
Šlaituos pagelto ievos, tuopos,
Lazdynai ir beržai.
Spalis nudažė klevų skruostus
Lig vieno raudonai.
 
Nevysta, žydi ramunėlės
Smėlėtame krante,
O Nemunas vis bėga bėga
Lietuvos žeme.