Su balandžiais burkuojančiu rytu
vėl keliuos, ryto kavą geriu,
kaip svarbu nepaleisti iš rankų
laiko žingsnių tylių.
Kaip svarbu savo lieptą turėti,
įsitverti turėklų ir eit, nors pritrūktų lentų,
jos eižėtų, žemės dūžiai kol šaukia,
reik eit. Mano lieptas, gyvenimo upė,
mano medis, akmuo ir gėlė,
du krantai jį sudaro, deja.
Vienas saulės tekėjimu švyti,
kitas dega auksine laida.
Paukščiai, paukščiai jau ruošiasi skrydžiui,
juodu debesiu dangų užklos.
medžiai gelsta po lapą jau mėto,
greit pageltęs ruduo pamiškėm atžygiuos.

2018-05-27